Problema dėl žodžio “problema”

Kurį žodį vartojate, kai sugenda skalbyklė, ir užpilate kaimynus? Pagalvojate apie rūpesčius, nuostolius, o pasakote „turiu problemą“. Su bėda, rūpesčiais, problemomis neretai asocijuojasi ir darbe gauti nauji uždaviniai, kurių sprendimo nežinote ir dėl to jaučiate įtampą.

„Šiai problemai išspręsti turi dvi valandas!“, – mesteli viršininkas. „Nieko nesupratau“, – gūžteli pečiais pavaldinys ir išsliūkina įsipilti dar kavos. „Problema“ lieka neišspręsta, vadovas nepatenkintas, pavaldinys įsitempęs.

Kur gi slypi problema ir kas dėl šios situacijos kaltas: vadovas, neaiškiai formuluojantis uždavinius, nekūrybingas pavaldinys, negebantis suprasti iš pusės žodžio ir gliaudyti problemas kaip riešutus, ar netinkama vadyba?

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į žodžius, kuriuos esate įpratę vartoti sudėtingose situacijose, tada – pakeisti požiūrį į jų prasmę. Terminų žodynuose „problema“ reiškia tą patį, ką ir „uždavinys“ – dalyką, klausimą, galvosūkį kurį reikia išspręsti. Sunkumo, neapibrėžtumo atspalvį „problemai“ suteikiame mes patys.

Kodėl problema mums yra sunkus, neapibrėžtas dalykas? Nes puikiai žinome, kad “tą dalyką” bet kokiu atveju privalėsime išspręsti ir nesame tikri, ar mūsų pateiktos idėjos bus geros, ar teisinga pasiūlyta sprendimo koncepcija, galiausiai – ar sprendimas bus efektyvus. Ir tai – išties problema!

Iš tiesų apie problemas pravartu atsiminti tik du svarbius dalykus: problemos kyla nuolat ir jos suteikia galimybę pagerinti situaciją, santykius, veiklą, sistemą. Kiekviena nauja problema mums sako: „pataisyk ir padaryk geriau“. Pakeitę požiūrį, galėsite drąsiai ištarti: „Sveikos, problemos!“ (su retomis išimtimis).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: